
Pinigų istorija gyvenime ir darbe. Kaip įveikti baimę neuždirbti, prarasti ar pradėti iš naujo
Pajamų turite, tačiau mintis „o jeigu pinigų neužteks?“ vis grįžta. Finansinis neapibrėžtumas gali skatinti persidirbti, vengti kalbėti apie didesnį atlygį, atidėlioti svarbius sprendimus ar nesiryžti pradėti iš naujo net tada, kai reali situacija tam palanki. Šią temą pažįstu ir profesiškai, ir asmeniškai: daugiau nei 20 metų vadovavau organizacijoms bei verslams, daugiau nei 15 metų dirbu psichoterapijos ir mokymų srityje, o pati esu patyrusi etapą, kai teko iš naujo kurti gyvenimo ir profesinį pagrindą. Per du praktinius vakarus mokysimės atskirti realią finansinę riziką nuo ankstesnės patirties ir mūsų pinigų istorijos formuojamų reakcijų.
I dalis. Kai finansinis neapibrėžtumas pradeda valdyti sprendimus
Situacija: pajamų turite, tačiau mintis „o jeigu neužteks?“ vis tiek nepaleidžia.
Nagrinėsime, kaip atskirti realią finansinę riziką nuo automatinės grėsmės reakcijos. Ieškosime, kas iš tiesų slypi po baime neturėti pinigų – pats jų trūkumas ar tai, ką jis reikštų: priklausomybę nuo kitų, nesėkmę, gėdą, statuso ar kontrolės praradimą. Analizuosime, kodėl vien racionalūs argumentai ir skaičiai ne visada padeda nusiraminti ir kaip atpažinti momentą, kai sprendimą jau diktuoja ne faktinė situacija, o baimė.
Situacija: baimė prarasti finansinį saugumą pradeda veikti tai, kaip dirbate.
Galbūt prisiimate daugiau darbo, nei reikia, nedrįstate kelti kainos, atidedate investiciją ar renkatės saugesnį variantą vien todėl, kad rizika kelia per daug įtampos. Nagrinėsime, kaip finansinės grėsmės būsena veikia sprendimus dėl uždarbio, kainodaros, išlaidų, taupymo ir augimo, ir mokysimės vietoje miglotos minties „nebus pinigų“ klausti: „Kokia yra reali situacija, kokia rizika ir kokį konkretų veiksmą galiu padaryti?“
II dalis. Mano pinigų istorija: ką atsinešu į savo veiklą?
Situacija: pastebite, kad jūsų sprendimus veikia taisyklės, kurių sąmoningai niekada nepasirinkote.
Nagrinėsime šeimoje ir ankstesnėje patirtyje susiformavusias nuostatas: „pinigus reikia uždirbti sunkiai“, „reikia taupyti juodai dienai“, „norėti daugiau – negražu“, „saugiau turėti mažiau, bet neprarasti“. Žiūrėsime, kaip šios taisyklės šiandien gali veikti darbo krūvį, kainodarą, taupymą, išlaidavimą, investavimą ir santykį su finansine sėkme. Kalbėsime ir apie finansinę gėdą – kodėl ji gali atsirasti nepriklausomai nuo to, kiek žmogus realiai uždirba.
Situacija: norite elgtis kitaip nei anksčiau, tačiau tie patys finansiniai modeliai vis grįžta.
Per asmeninę pinigų laiko juostą ir „pinigų giminės medį“ ieškosime pasikartojančių reakcijų, svarbiausių finansinių patirčių ir resursų, kuriuos jau turite. Nagrinėsime, ką kartojate tiesiogiai, o ką – elgdamiesi priešingai nei šeimoje, bet vis dar būdami tos pačios istorijos veikiami. Mokymų pabaigoje pasirinksime bent vieną seną pinigų taisyklę ir performuluosime ją taip, kad ji labiau atitiktų dabartinį gyvenimą, veiklą ir realias galimybes.
Kada verta dalyvauti?
- Jei pinigų turite, bet saugumo jausmas vis tiek lengvai susvyruoja.
- Jei dėl finansinio neapibrėžtumo atidedate sprendimus, persidirbate, vengiate rizikos ar renkatės pernelyg saugų variantą.
- Jei norite suprasti, kodėl tam tikri santykio su pinigais modeliai kartojasi ir kaip juos pradėti keisti.
Ką praktiškai pasiimsite?
- Suprasite, kada finansinį sprendimą lemia realūs skaičiai, o kada – baimė prarasti saugumą.
- Pamatysite, kokie jūsų pačių pinigų įpročiai ir šeimoje išmoktos taisyklės šiandien daro įtaką darbui bei finansiniams sprendimams.
- Išbandysite praktinius metodus, padedančius peržiūrėti senus finansinius modelius ir sąmoningiau rinktis, kaip elgtis šiandien.
